staklyčia

×staklyčià sf. (2) Ds, Gdr žr. seklyčia: Vasarą šeimyna persikraustydavo miegotų staklỹčion Sv. Sėdėjau staklyčioj, dabojau par langą LTR(Klt). Kai nupirksiu šilko suknią, net staklyčia žėrės LMD(Švnč).